- sūdyti
- 1 sū́dyti, -o (sū́džia Ds, -ija N), -ė (-ijo N) K, Rtr
1. tr. BB3Moz2,13, H, R, MŽ, Sut, N, K, L, Aps, Lz berti druskos, daryti sūrų, konservuoti druska: Mėsą sū́dau su druska J. Mėsą niekočion didelėn sū́džiam Prl. Mėsai sū́dyt niekočios buvo Grv. Kur didelė niekočia, tai meitėlį sū́džia Pls. Sū́dyti lašiniai prieš lietų jau kaip ir rasa [apsipila] Imb. Vienas sviestą sū́džia, o kitas nesū́džia Dg. Ale tam bernui labai nepatikę, kad ir geriausis valgis, ale niekas nesūdyta BsPIII275. Šiandie sriuba sūri, turbūt kriaučius sū́dė (juok.) Kt. Seniau gaspadinės vasarą renka sviestą ir sū́džia žiemai, tai druskos net čiuža Ob. Išklosi gardis su paklodėms baltoms i sū́dysi anas (žuvis) Plng. Sū́dytam [v]andeny nevelėk Pb. Grybus džiovena ir sū́džia JnšM. Sū́domoji druska NdŽ. Jūs este druska žemės. O jei druska gardumą pamestų, kuo turės sūdyti? VlnE184. Ir kiekviena afiera druska sūdžiama bus BtMr9,49. Apjuokė jį ..., kaip būtų sū́dydami sviežias žaizdas Jo DP176. Sūdžiu SD346. ^ Nei sū́dyta, nei berta – sudėjo, pasakė, i prauda tau Prng. | refl. tr. K: Kam nesisū́dęs ir n'užsidaręs nesrebi sriubą? K.Donel.
2. tr. N, NdŽ dėti prieskonių, skaninti: Česnagai pri meisos, meisai sū́dyti – labai geras prieskonis Vž.
3. tr. dažyti (valgant): Bulbę išvirs tokią neskustą, nulups, sū́dys i valgys Trš. Ka noriat, sū́dykiat [bulves] į baltą druską Lž. Į kanapius bulbes sū́dysma ir ėsma Krš. Sū́do, mirko į tą kanapių druską Klk.
sū́dytinai adv.: Sū́dytinai sūdo [agurklą] į cukrų Šv. ║ vilgyti, mirkyti: Kad yr atsigavę flencai, į karvių mėšlą sū́do Sg.4. tr. NdŽ barstyti, berti: Maudeliais džiovintais ir į pelenus sutrintais sūdo ronas Šts. Sū́do builes su vaistais (trąšomis), ka geriau augtų LKT82(Pln). A pavarė [brigadininkas] sėtinių sū́dyti? End. Kiti dar sūdo šaknis su pelenais, plytų miltais S.Dauk. Šiaip jau kunegams uždraudė ilgus plaukus želdinti ir miltais sūdyti M.Valanč. | refl. tr.: Biškį duos sukrumi sū́dyties [žiūrę] Gršl. 5. intr. Vkš prk. pamažu, smulkiai lyti: Pradėjo sū́dyti nū pat ryto ir lys par kiaurą dieną Vvr. Sūdė smulkus lietus rš. 6. tr. prk. skųsti: Anyta sū́do marčią vyrui, t. y. skundžia J.◊ į akìs sū́dyti tiesiai sakyti, rėžti: Sū́do į akìs: tu toki, tu šioki! Klk.sū́dytą vélnią nieko (neduoti, neatsilyginti): O manai, kad mokėjo jie ką nors už tai? Velnią sūdytą! J.Balt.\ sūdyti; antsūdyti; apsūdyti; atsūdyti; dasūdyti; įsūdyti; išsūdyti; nusūdyti; pasūdyti; persūdyti; prasūdyti; prisūdyti; susūdyti; užsūdyti
Dictionary of the Lithuanian Language.